Iš tikrųjų tai labai plati tema, todėl gali neužtekti tik kelių sakinių. Tikiuosi, dauguma vairuotojų jau žino, kad šiuolaikinės tepimo alyvos – sudėtingos cheminės medžiagos, kurias sudaro bazinių alyvų ir specialių funkcinių priedų mišinys. Iš tiesų alyvų skirstymas į „sintetines“, „pusiau sintetines“ ar „mineralines“ tarp vairuotojų dar yra labai populiarus, o daugumos sąmonėje tokį skirstymą lemia ant alyvos pakuotės nurodomi jos prekybinio apibūdinimo, pvz., „Fully Synthetic“,„Semi Synthetic“ ar „Multigrade“, ir (ar) jos SAE klampumo, pvz., 5W-40, 10W-40 ar 15W-40, deriniai. Atrodo, viskas labai paprasta: tarkim, apsisprendžiau „palepinti“ savo automobilį „sintetika“ – prašau, renkuosi patį pigiausią derinio Fully Synthetic“ su „SAE 5W-40“ ar „5W-30“ klampumu variantą ir viskas – „paskutinis technikos žodis“ jau variklyje. Ar tikrai visos „sintetinės“ alyvos vienodos? Ar atsakėte sau į klausimą, kodėl skiriasi visiškai vienodas specifikacijas turinčių alyvų kainos? Šiems atsakymams reikia turėti daugiau informacijos nei daugumos „pigiausių“ alyvų gamintojų pateiktas tradicinis paaiškinimas: „Mes gaminame tokios pačios kokybės, bet pigesnę alyvą, nes neturime tokių didelių reklamos išlaidų.“ Ką galima atsakyti į tokį argumentą?
Kadangi alyvos kokybę dauguma sieja su bazinės alyvos sudėtimi, tai ir panagrinėkime bendrus pagrindinių bazinių alyvų gamybos principus bei API (Amerikos naftos instituto) bazinių alyvų grupių skirtumus, ir daugumą atsakymų rasime patys.
„Klasikiniu“ vertinimu mineralinės bazinės alyvos žaliava – „žalia“ nafta, tačiau šiuolaikinės bazinių alyvų gamybos iš naftos technologijos yra ilgi ir labai sudėtingi distiliacijos ir valymo procesai. Naudojant geresnį valymą, skaidymą ir prisotinimą vandeniliu gaunamos vis švaresnės ir stabilesnės, bet vis mažesnio klampumo bazinės alyvos. Ar galima tokias iš naftos gautas dirbtinai išgrynintas ir modifikuotos sudėties, pvz., III grupės, bazines alyvas jau vadinti sintetinėmis? Nuo ko tai priklauso?
Nepaisant visų vykusių ginčų tarp bazinių alyvų gamintojų ir pačių bazinių alyvų savybių skirtumų, jokio kito, išskyrus API, bazinių alyvų skirstymo tiesiog nėra.
Nors savo savybėmis toli gražu neprilygsta IV ir V grupės bazinėms alyvoms, bet dėl labiausiai chemiškai ir fiziškai transformuotos pradinės mineralinės sudėties, III grupės bazinės alyvos gali būti vadinamos sintetinėms, o gamintojams nedraudžiama naudoti šio „magiško“ žodžio alyvos prekybiniame apibūdinime. Tai yra labai svarbus aspektas, nes tuomet jau aišku, kad pats užrašas „Fully Synthetic“ dar negarantuoja, kad alyvoje yra naudojamos tik cheminės sintezės būdu sukurtos, o ne iš išgrynintos naftos gautos bazinės alyvos.
Taigi į klausimą, ar skiriasi pagal sudėtį „sintetinės“ alyvos, nekalbant apie kitas, manau, jau galite atsakyti ir patys. O ar nuo alyvos sudėties gali priklausyti jos kaina? Be abejo, net labai! Paklausite, o koks gi skirtumas, kokia sudėtis, jeigu alyvos tiksliai atitinka tokias pačias specifikacijas? Vadinasi, yra tokios pačios kokybės? Deja ne, kalbant apie kokybę skirtumas gali būti labai ryškus ir vienodomis specifikacijomis čia neprisidengsi. Reikia neužmiršti labai svarbaus dalyko, bet kuri specifikacija nurodo tik minimalius, o ne maksimalius variklio gamintojo reikalavimus. Be to, paprastai toks atitikimas nustatomas trumpalaikių stendinių, o ne ilgalaikių lauko bandymų pagalba. Dauguma pigiausių alyvų atitinka tik minimalius standarto reikalavimus ir neturi jokio arba tik minimalų rezervą, todėl neužtikrina tinkamo veikimo nuolat pasikartojančiose nestandartinėse situacijose, pvz.: nuolatinis užvedimas žemoje temperatūroje, klampumo praradimas ir tepimo sistemos slėgio kritimas dėl perkaitimo grūstyje ar/ir kuro patekimo ir pan. Ne paslaptis, kad dauguma alyvų gamintojų patys negamina jokių sudėtinių tepimo alyvų komponentų, o savo gamyklose tik sumaišo juos pagal atitinkamos specifikacijos„receptūras“. Neretai tokios alyvos net nėra „gyvai“ testuotos mechanizmų gamintojų laboratorijose, nes tai nemažai kainuoja, todėl tokios alyvos geriausiu atveju yra tik standartinės „kopijos“. Yra toks posakis: „Visada atsiras kažkas, kas pagamins ką nors blogiau ir pasiūlys pirkti tai pigiau“, todėl niekam nelinkiu tapti tokių gamintojų vergais. Alyvas su didžiausiu kokybės rezervu gali pasiūlyti tik tie gamintojai, kurie patys jas kuria ir tobulina kiekvieną dieną, o diegdami naujoves „įteisina“ vis aukštesnius pramoninių specifikacijų reikalavimus. Tarp tokių gamintojų lyderių išskirčiau „ExxonMobil“ korporaciją, kurios gaminamomis tepimo medžiagomis Lietuvoje prekiaujama jau beveik 18 metų, dar nuo tada kai ji vadinosi „Mobil Oil“. Kitaip nei dauguma gamintojų, ši bendrovė visuomet siekia būti kokybiškų tepimo medžiagų rinkos lyderiu, nes pati valdo visą gavybos ir gamybos grandinę, nuolat investuoja į žaliavų paiešką, geresnių savybių bazinių alyvų ir priedų kūrimą, tepimo alyvų ir tepalų gamybos technologijas. Norėdama išskirti, pagal savo naujausias patentuotas technologijas gaminamas, visiškai sintetines variklines alyvas, bendrovė, jau daugiau nei 35 metus jas žymi „Mobil 1“ prekiniu ženklu. Šiandien tai yra 7 kartos „Mobil 1“ alyvos, o jų sudėtyje yra tik pačios „ExxonMobil“ gaminamos keturių rūšių 100 % sintetinės, iš kurių didžiausią dalį sudaro IV (PAO) grupė, bazinės alyvos ir originalus „SuperSyn“ priedų rinkinys. Šių alyvų sudėtys yra patentuotos, todėl galite būti tikri - joks kitas gamintojas negamina tokios sudėties alyvų.
Taigi rinkdamiesi pigiausią, tegu ir „Fully Synthetic“ alyvą savo automobilio varikliui, neapgaudinėkite savęs, kad įsigyjate aukščiausios technologijos produktą, nes galbūt esate tik kokio nors „eksperimento“ dalyvis.
