Transmisinių alyvų darbo sąlygas lemia trys pagrindiniai veiksniai: slėgis krumplių kontakto vietose, krumplių slydimo greitis ir alyvos darbo temperatūra.
Transmisines alyvas, kaip ir variklines, pagal kokybę klasifikuoja Amerikos naftos institutas (API). Priklausomai nuo panaudojimo srities ir darbo sąlygų transmisinės alyvos yra skirstomos į penkias kokybės grupes (13.4.2.2 lentelė): GL – 1, GL – 2, GL – 3, GL – 4, GL – 5 (GL – gear lubricant – krumplinių pavarų alyva). Kuo didesnis grupės numeris, tuo aukštesnė alyvos kokybė. Techninėje literatūroje ir prekių etiketėse, kaip ir variklių alyvų, prieš kokybę nurodantį žymesnį rašomos raidės API, nurodančios kad po jų esantys įrašai rodo alyvos kokybės grupę, pavyzdžiui, API GL – 4, API GL – 5.
,
Šiuo metu daugiausia yra naudojamos API GL-I, API GL-4 ir API GL-S kokybės grupių alyvos. Anksčiau buvusi GL-6 alyva dabar yra nebenaudojama. Autobusų ir sunkvežimių nesinchroninėms transmisijoms tepti naudojama ir API MT -1 alyva. Ji atspari temperatūrai, sumažina dilimą ir neveikia riebokšlių. Ne kiekviena ta pati alyva tinka pavarų dėžei, vairo reduktoriui ar varančiajam tiltui (ypač kai pavara hipoidinė). Hipoidinėse alyvose būna didelis kiekis chemiškai labai aktyvių dažniausiai sieros ir fosforo turinčių funkcinių priedų, kurie pavarų dėžėse ir vairo reduktoriuose koroduoja sinchronizatorius iš spalvotų metalų arba įvores. Kokia alyva turi būti tepama automobilio transmisija bei kada ji keičiama, nurodo automobilio gamintojas eksploatacijos instrukcijoje. Perkant transmisinę alyvą, kaip ir variklinę, svarbu žinoti jos du pagrindinius rodiklius – klampos klasę ir kokybės grupę, kurie būna nurodyti mašinos eksploatacijos instrukcijoje.
