Šie tepalai ekspoatacijos metu būna veikiami termiškai, mechaniškai, chemiškai, todėl jų savybės keičiasi. Kokį tepalą guoliuose reikia naudoti ir kada guolius tepti, nurodoma mašinos eksploatacijos instrukcijoje. Reikia žinoti, kad plastinių tepalų panaudojimo sritį daugiausia lemia dvi pagrindinės savybės – lašėjimo temperatūra ir atsparumas vandeniui, todėl renkantis tepalą svarbu, kad jo lašėjimo temperatūra būtų aukštesnė už guolio darbo temperatūrą, kad būtų reikiamo (dažniausiai 2 NLGI klasės) tirštumo ir atsparus vandeniui, jeigu bus naudojamas drėgnoje aplinkoje.
Pakeičiant vienus tepalus kitais, reikia saugotis jų nesuderinamumo, kuris daugiausia priklauso nuo tirštiklio ir funkcinių priedų. Sumaišius nesuderinamus tepalus, darbo metu, kai pakyla temperatūra, gali pasireikšti struktūriniai pokyčiai, turintys įtakos lašėjimo temperatūrai,penetracijai, koloidiniam stabilumui. Ličio tepalai yra nesuderinami su natrio tepalais, o kalcio – su natrio kompleksiniais tepalais. Muiliniai tepalai nesuderinami su bentonitiniais (nemuiliniais) tepalais. Keičiant tepalą kitu,svarbu, kad pastarasis derintųsi ir su guminėmis sandarinimo detalėmis. Priešingu atveju jos gali išburksti, sukietėti arba sutrūkinėti. Suderinamumas priklauso nuo polimero, iš kurio pagaminama guma, nuo alyvos ir priedų. Tirštiklis beveik neturi įtakos.
Dažniausiai yra naudojami 1, 2 ir 3 NLGI tirštumo klasių tepalai. Pasirenkant tirštumo klasę,reikia atsižvelgti į guolių padėtį, darbo sąlygas, tekumą (esant centralizuotai tepimo sistemai). Kai svarbus tekumas, reikia naudoti 1 – osios tirštumo klasės tepalą. Visais kitais atvejais, kai lengvesnės darbo sąlygos, naudojami 2-osios, o kai sunkesnės – 3-osios tirštumo klasių tepalai. Guoliai turi būti užpildomi ne daugiau kaip 30 % jų tūrio.
